º·¹Ó ¾ÃÐÇԹѻԮ¡ ¾ÃÐÊصµÑ¹µ»Ô®¡ ¾ÃÐÍÀÔ¸ÃÃÁ»Ô®¡ ¤é¹¾ÃÐäµÃ»Ô®¡ ªÒ´¡ ˹ѧÊ×͸ÃÃÁÐ | |
| |
Sammāsamādhi . yato kho āvuso ariyasāvako evaṃ taṇhaṃ pajānāti evaṃ taṇhāsamudayaṃ pajānāti evaṃ taṇhānirodhaṃ pajānāti evaṃ taṇhānirodhagāminiṃ paṭipadaṃ pajānāti so sabbaso rāgānusayaṃ pahāya .pe. ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. [122] Siyā panāvuso .pe. siyāvusoti āyasmā sārīputto avoca yato kho āvuso ariyasāvako vedanañca pajānāti vedanāsamudayañca pajānāti vedanānirodhañca pajānāti vedanānirodhagāminiṃ paṭipadañca pajānāti ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti . katamā panāvuso vedanā katamo vedanāsamudayo katamo vedanānirodho katamā Vedanānirodhagāminī paṭipadāti . chayime āvuso vedanākāyā cakkhusamphassajā vedanā sotasamphassajā vedanā ghānasamphassajā vedanā jivhāsamphassajā vedanā kāyasamphassajā vedanā manosamphassajā vedanā . phassasamudayā vedanāsamudayo phassanirodhā vedanānirodho ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo vedanānirodhagāminī paṭipadā seyyathīdaṃ sammādiṭṭhi .pe. sammāsamādhi . yato kho āvuso ariyasāvako evaṃ vedanaṃ pajānāti evaṃ vedanāsamudayaṃ pajānāti evaṃ vedanānirodhaṃ pajānāti evaṃ vedanānirodhagāminiṃ paṭipadaṃ pajānāti so sabbaso rāgānusayaṃ pahāya .pe. ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. [123] Siyā panāvuso .pe. siyāvusoti āyasmā sārīputto avoca yato kho āvuso ariyasāvako phassañca pajānāti phassasamudayañca pajānāti phassanirodhañca pajānāti phassanirodhagāminiṃ paṭipadañca pajānāti ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti . katamo panāvuso phasso katamo phassasamudayo katamo phassanirodho katamā phassanirodhagāminī paṭipadāti . chayime āvuso phassakāyā cakkhusamphasso Sotasamphasso ghānasamphasso jivhāsamphasso kāyasamphasso manosamphasso . saḷāyatanasamudayā phassasamudayo saḷāyatananirodhā phassanirodho ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo phassanirodhagāminī paṭipadā seyyathīdaṃ sammādiṭṭhi .pe. sammāsamādhi . yato kho āvuso ariyasāvako evaṃ phassaṃ pajānāti evaṃ phassasamudayaṃ pajānāti evaṃ phassanirodhaṃ pajānāti evaṃ phassanirodhagāminiṃ paṭipadaṃ pajānāti so sabbaso rāgānusayaṃ pahāya .pe. ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. [124] Siyā panāvuso .pe. siyāvusoti āyasmā sārīputto avoca yato kho āvuso ariyasāvako saḷāyatanañca pajānāti saḷāyatanasamudayañca pajānāti saḷāyatananirodhañca pajānāti saḷāyatananirodhagāminiṃ paṭipadañca pajānāti ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti . katamaṃ panāvuso saḷāyatanaṃ katamo saḷāyatanasamudayo katamo saḷāyatananirodho katamā saḷāyatananirodhagāminī paṭipadāti . chayimāni āvuso āyatanāni cakkhvāyatanaṃ sotāyatanaṃ ghānāyatanaṃ jivhāyatanaṃ kāyāyatanaṃ manāyatanaṃ . nāmarūpasamudayā saḷāyatanasamudayo nāmarūpanirodhā saḷāyatananirodho ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo saḷāyatananirodhagāminī Paṭipadā seyyathīdaṃ sammādiṭṭhi .pe. sammāsamādhi . yato kho āvuso ariyasāvako evaṃ saḷāyatanaṃ pajānāti evaṃ saḷāyatanasamudayaṃ pajānāti evaṃ saḷāyatananirodhaṃ pajānāti evaṃ saḷāyatananirodhagāminiṃ paṭipadaṃ pajānāti so sabbaso rāgānusayaṃ pahāya .pe. ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. [125] Siyā panāvuso .pe. siyāvusoti āyasmā sārīputto avoca yato kho āvuso ariyasāvako nāmarūpañca pajānāti nāmarūpasamudayañca pajānāti nāmarūpanirodhañca pajānāti nāmarūpanirodhagāminiṃ paṭipadañca pajānāti ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. {125.1} Katamaṃ panāvuso nāmarūpaṃ katamo nāmarūpasamudayo katamo nāmarūpanirodho katamā nāmarūpanirodhagāminī paṭipadāti . vedanā saññā cetanā phasso manasikāro idaṃ vuccati nāmaṃ . cattāri ca mahābhūtāni catunnañca mahābhūtānaṃ upādāya rūpaṃ idaṃ vuccati rūpaṃ . Iti idañca nāmaṃ idañca rūpaṃ idaṃ vuccatāvuso nāmarūpaṃ. Viññāṇasamudayā nāmarūpasamudayo viññāṇanirodhā nāmarūpanirodho ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo nāmarūpanirodhagāminī paṭipadā seyyathīdaṃ sammādiṭṭhi .pe. sammāsamādhi . yato kho āvuso ariyasāvako Evaṃ nāmarūpaṃ pajānāti evaṃ nāmarūpasamudayaṃ pajānāti evaṃ nāmarūpanirodhaṃ pajānāti evaṃ nāmarūpanirodhagāminiṃ paṭipadaṃ pajānāti so sabbaso rāgānusayaṃ pahāya .pe. Ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. [126] Siyā panāvuso .pe. siyāvusoti āyasmā sārīputto avoca yato kho āvuso ariyasāvako viññāṇañca pajānāti viññāṇasamudayañca pajānāti viññāṇanirodhañca pajānāti viññāṇanirodhagāminiṃ paṭipadañca pajānāti ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. {126.1} Katamaṃ panāvuso viññāṇaṃ katamo viññāṇasamudayo katamo viññāṇanirodho katamā viññāṇanirodhagāminī paṭipadāti . Chayime āvuso viññāṇakāyā cakkhuviññāṇaṃ sotaviññāṇaṃ ghānaviññāṇaṃ jivhāviññāṇaṃ kāyaviññāṇaṃ manoviññāṇaṃ . Saṅkhārasamudayā viññāṇasamudayo saṅkhāranirodhā viññāṇanirodho ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo viññāṇanirodhagāminī paṭipadā seyyathīdaṃ sammādiṭṭhi .pe. Sammāsamādhi. {126.2} Yato kho āvuso ariyasāvako evaṃ viññāṇaṃ pajānāti evaṃ viññāṇasamudayaṃ pajānāti evaṃ viññāṇanirodhaṃ pajānāti evaṃ viññāṇanirodhagāminiṃ paṭipadaṃ pajānāti so Sabbaso rāgānusayaṃ pahāya .pe. ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. [127] Siyā panāvuso .pe. siyāvusoti āyasmā sārīputto avoca yato kho āvuso ariyasāvako saṅkhārañca pajānāti saṅkhārasamudayañca pajānāti saṅkhāranirodhañca pajānāti saṅkhāranirodhagāminiṃ paṭipadañca pajānāti ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. {127.1} Katamo panāvuso saṅkhāro katamo saṅkhārasamudayo katamo saṅkhāranirodho katamā saṅkhāranirodhagāminī paṭipadāti . tayome āvuso saṅkhārā kāyasaṅkhāro vacīsaṅkhāro cittasaṅkhāro . avijjāsamudayā saṅkhārasamudayo avijjānirodhā saṅkhāranirodho ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo saṅkhāranirodhagāminī paṭipadā seyyathīdaṃ sammādiṭṭhi .pe. Sammāsamādhi. {127.2} Yato kho āvuso ariyasāvako evaṃ saṅkhāraṃ pajānāti evaṃ saṅkhārasamudayaṃ pajānāti evaṃ saṅkhāranirodhaṃ pajānāti evaṃ saṅkhāranirodhagāminiṃ paṭipadaṃ pajānāti so sabbaso rāgānusayaṃ pahāya paṭighānusayaṃ paṭivinodetvā asmīti diṭṭhimānānusayaṃ samūhanitvā avijjaṃ pahāya vijjaṃ uppādetvā diṭṭheva dhamme dukkhassantakaro hoti ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti Ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. [128] Siyā panāvuso .pe. siyāvusoti āyasmā sārīputto avoca yato kho āvuso ariyasāvako avijjañca pajānāti avijjāsamudayañca pajānāti avijjānirodhañca pajānāti avijjānirodhagāminiṃ paṭipadañca pajānāti ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. {128.1} Katamā panāvuso avijjā katamo avijjāsamudayo katamo avijjānirodho katamā avijjānirodhagāminī paṭipadāti . yaṃ kho āvuso dukkhe añāṇaṃ dukkhasamudaye añāṇaṃ dukkhanirodhe añāṇaṃ dukkhanirodhagāminiyā paṭipadāya añāṇaṃ ayaṃ vuccatāvuso avijjā . Āsavasamudayā avijjāsamudayo āsavanirodhā avijjānirodho ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo avijjānirodhagāminī paṭipadā seyyathīdaṃ sammādiṭṭhi .pe. Sammāsamādhi. {128.2} Yato kho āvuso ariyasāvako evaṃ avijjaṃ pajānāti evaṃ avijjāsamudayaṃ pajānāti evaṃ avijjānirodhaṃ pajānāti evaṃ avijjānirodhagāminiṃ paṭipadaṃ pajānāti so sabbaso rāgānusayaṃ pahāya paṭighānusayaṃ paṭivinodetvā asmīti diṭṭhimānānusayaṃ samūhanitvā avijjaṃ pahāya vijjaṃ uppādetvā diṭṭheva dhamme dukkhassantakaro hoti ettāvatāpi kho āvuso Ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. [129] Sādhāvusoti kho te bhikkhū āyasmato sārīputtassa bhāsitaṃ abhinanditvā anumoditvā āyasmantaṃ sārīputtaṃ uttariṃ pañhaṃ apucchiṃsu siyā panāvuso aññopi pariyāyo yathā ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. [130] Siyāvusoti āyasmā sārīputto avoca yato kho āvuso ariyasāvako āsavañca pajānāti āsavasamudayañca pajānāti āsavanirodhañca pajānāti āsavanirodhagāminiṃ paṭipadañca pajānāti ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. {130.1} Katamo panāvuso āsavo katamo āsavasamudayo katamo āsavanirodho katamā āsavanirodhagāminī paṭipadāti . tayome āvuso āsavā kāmāsavo bhavāsavo avijjāsavo . avijjāsamudayā āsavasamudayo avijjānirodhā āsavanirodho ayameva ariyo aṭṭhaṅgiko maggo āsavanirodhagāminī paṭipadā seyyathīdaṃ sammādiṭṭhi sammāsaṅkappo sammāvācā sammākammanto sammāājīvo sammāvāyāmo sammāsati sammāsamādhi. {130.2} Yato kho āvuso ariyasāvako evaṃ āsavaṃ pajānāti evaṃ āsavasamudayaṃ pajānāti evaṃ Āsavanirodhaṃ pajānāti evaṃ āsavanirodhagāminiṃ paṭipadaṃ pajānāti so sabbaso rāgānusayaṃ pahāya paṭighānusayaṃ paṭivinodetvā asmīti diṭṭhimānānusayaṃ samūhanitvā avijjaṃ pahāya vijjaṃ uppādetvā diṭṭheva dhamme dukkhassantakaro hoti ettāvatāpi kho āvuso ariyasāvako sammādiṭṭhī hoti ujugatāssa diṭṭhi dhamme aveccappasādena samannāgato āgato imaṃ saddhammanti. Idamavoca āyasmā sārīputto attamanā te bhikkhū āyasmato sārīputtassa bhāsitaṃ abhinandunti. Sammādiṭṭhisuttaṃ niṭṭhitaṃ navamaṃ. Dukkhaṃ jarāmaraṇaṃ upādānaṃ saḷāyatanaṃ nāmarūpaṃ viññāṇaṃ yaṃ chapade katamaṃ panāvuso vadānake jāti taṇhā ca vedanā avijjāya catukkakā yā cattāri pade katamā panāvuso vadānake. Āhāro ca bhavo phasso saṅkhāro āsavapañcamo yaṃ pañcapade katamaṃ panāvuso vadānake. Katamanti chabbidhā vuttaṃ katamāni catubbidhā katamo pañcavidho vutto sabbasaṅkhārānaṃ pañcadasa padāni cāti. ----------The Pali Tipitaka in Roman Character Volume 12 page 94-102. https://84000.org/tipitaka/pitaka_item/roman_read.php?B=12&A=1896&w=riyasÄva Compare with The Pali Tipitaka in Thai Character :- https://84000.org/tipitaka/pitaka_item/pali_read.php?B=12&A=1896 Compare with The Royal Version of Thai Tipitaka :- https://84000.org/tipitaka/read/byitem.php?book=12&item=121&items=10 Compare with The MCU Version of Thai Tipitaka :- https://84000.org/tipitaka/pitaka_item/m_siri.php?B=12&siri=9 Study Atthakatha :- https://84000.org/tipitaka/attha/attha.php?b=12&i=110 The Pali Atthakatha in Thai :- https://84000.org/tipitaka/atthapali/read_th.php?B=7&A=5349 The Pali Atthakatha in Roman :- https://84000.org/tipitaka/atthapali/read_rm.php?B=7&A=5349 Contents of The Tipitaka Volume 12 https://84000.org/tipitaka/read/?index_12 https://84000.org/tipitaka/english/?index_12
|
ºÑ¹·Ö¡ ñô ¾ÄȨԡÒ¹ ¾.È. òõöð. ¡ÒÃáÊ´§¼Å¹ÕéÍéÒ§ÍÔ§¢éÍÁÙŨҡ¾ÃÐäµÃ»Ô®¡©ºÑºÀÒÉÒºÒÅÕ ÍÑ¡ÉÃâÃÁѹ. ËÒ¡¾º¢éͼԴ¾ÅÒ´ ¡ÃسÒá¨é§ä´é·Õè [email protected]